Juridiniai klausimai

Kokia institucija moka pašalpą mirus giminaičiui?

Laidojimo pašalpą moka miestų ir rajonų Socialinės rūpybos skyriai. Tai vienkartinė pašalpa mirusiojo laidojimui, todėl ir išmokama faktiškai laidojusiam asmeniui. Jos dydis – 304 €. Pašalpa išmokama ne vėliau kaip per 24 val. nuo kreipimosi.

Savivaldybių kontaktinę informaciją galite rasti čia: http://www.lsa.lt/lt/nariai-savivaldybes

Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymo Nr. I-348 pakeitimo įstatymas 2016 m. rugsėjo 20 d. Nr. XII-2612.

Kokių dokumentų reikia gauti pašalpą mirus giminaičiui?

  1. Gauti medicininę pažymą, liudijančią mirties faktą, ją išduoda pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikęs gydytojas (jo nesant – kitas gydytojas).
  2. Su medicinine pažyma, liudijančią mirties faktą, reikia kreiptis dėl mirusiojo asmens išregistravimo ir mirties liudijimo išrašymo: mieste – į savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrių, kaime – į seniūniją, jei žmogus mirė būdamas užsienyje – LR konsulinėje įstaigoje.
  3. Mirties faktą registruoti gali mirusiojo giminaičiai, kaimynai ar kiti fiziniai asmenys, taip pat sveikatos priežiūros įstaigos arba policijos pareiškimu.
  4. Kartu su pareiškimu įregistruoti mirtį ją registruojančiai įstaigai turi būti pateiktas laikinas ar galutinis medicininis mirties liudijimas arba įsiteisėjęs teismo sprendimas paskelbti asmenį mirusiu, o taip pat mirusiojo pasas.
  5. Mirtis registruojama įrašant mirties įrašą ir išduodant mirties liudijimą. Įregistravus nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo mirtį, taip pat išduodamas pažymėjimas laidojimo pašalpai gauti.
  6. Mirus pensijų gavėjui, išmokama pensija už einamąjį mėnesį, jei ji dar nebuvo išmokėta, ir dar vieno arba dviejų mėnesių pensijos dydžio išmoka.
  7. Jei asmuo mirė dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos, jo artimieji gali pretenduoti į atitinkamas socialinio draudimo išmokas
  8. Mirusiojo sutuoktinis, nepilnamečiai ar neįgalūs vaikai bei įvaikiai gali kreiptis į Sodrą dėl našlių ir našlaičių pensijos skyrimo

Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymo Nr. I-348 pakeitimo įstatymas 2016 m. rugsėjo 20 d. Nr. XII-2612.

Kas nustato mirties faktą?

Pagal Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymą, 4 straipsnį:

Asmeniui mirus, mirties faktą nustato:

  1. asmens sveikatos priežiūros specialybių gydytojai;
  2. gydytojas patologas;
  3. gydytojas teisės medicinos ekspertas;
  4. gydytojų konsiliumas;
  5. skubios nestacionarinės medicinos pagalbos įstaigų slaugos specialistai;
  6. slaugos specialistas, tiesiogiai atlikęs mirusio asmens sveikatos priežiūrą nesant gydytojo.

Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymas 1997 m. kovo 25 d. Nr. VIII-157.

Ką reiškia žmogaus valios pareiškimas dėl kremavimo?

Pagal Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymą, 3 straipsnį:

  1. Kiekvienas pilnametis veiksnus asmuo turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka pareikšti valią (sutikimą ar nesutikimą) dėl savo palaikų kremavimo.
  2. Asmens valia (sutikimas ar nesutikimas) dėl jo palaikų kremavimo po mirties gali būti pareiškiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka testamente arba kitame notaro ar kito įstatymų įgalioto asmens patvirtintame valios pareiškimo dokumente. Pareiškiant valią dėl savo palaikų kremavimo testamente arba kitame valios pareiškimo dokumente gali būti paskiriamas (nurodomas) laidojantis asmuo, kuris įsipareigoja užtikrinti pareikštos valios įgyvendinimą po ją pareiškusio asmens mirties. Nė vienas asmuo negali būti paskirtas (nurodytas) laidojančiu asmeniu prieš jo valią. Valią pareiškusio asmens paskirtas (nurodytas) laidojantis asmuo be svarbių priežasčių negali atsisakyti prisiimtos pareigos užtikrinti pareikštos valios įgyvendinimą po ją pareiškusio asmens mirties.
  3. Kai asmens sutikimas dėl jo palaikų kremavimo pareikštas testamente, kuriame laidojantis asmuo nėra paskirtas, valią dėl palaikų kremavimo vykdo testamentą vykdantis asmuo, jeigu iki testamento paskelbimo valią pareiškęs asmuo nėra palaidotas. Jeigu asmens sutikimas dėl palaikų kremavimo pareikštas kitame valios pareiškimo dokumente, kuriame laidojantis asmuo nėra paskirtas, valią dėl kremavimo vykdo šio straipsnio 5 dalyje nurodyti asmenys.
  4. Asmuo sutikimą dėl savo palaikų kremavimo taip pat gali pareikšti raštu sudarydamas trišalę kremavimo paslaugų teikimo po jo mirties sutartį su kremavimo įmone ir laidojančiu asmeniu, įsipareigojančiu užtikrinti pareikštos valios įgyvendinimą po ją pareiškusio asmens mirties ir kremavimo paslaugų sutarties vykdymą. Ši sutartis yra vartojimo sutartis.
  5. Jeigu mirus asmeniui, kuris šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyta tvarka buvo pareiškęs sutikimą dėl savo palaikų kremavimo, nežinoma, kur yra testamente arba kitame valios pareiškimo dokumente paskirtas laidojantis asmuo, arba jei paskirtas laidojantis asmuo dėl objektyvių priežasčių negali vykdyti įsipareigojimų ar atsisako būti laidojančiu asmeniu, valią dėl kremavimo vykdo veiksnūs mirusiojo asmens:

1) sutuoktinis;

2) jei nėra šios dalies 1 punkte nurodyto asmens arba jis nevykdo asmens pareikštos valios, – pilnamečiai vaikai (įvaikiai);

3) jei nėra šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų asmenų arba jie nevykdo asmens pareikštos valios, – tėvai (įtėviai);

4) jei nėra šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų asmenų arba jie nevykdo asmens pareikštos valios, – pilnamečiai broliai ir seserys (įbroliai, įseserės);

5) jei nėra šios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų asmenų arba jie nevykdo asmens pareikštos valios, – seneliai ar pilnamečiai vaikaičiai;

6) jei nėra šios dalies 1, 2, 3, 4 ir 5 punktuose nurodytų asmenų arba jie nevykdo asmens pareikštos valios, – kiti giminaičiai.

  1. Jeigu nėra šio straipsnio 5 dalies 1–6 punktuose nurodytų asmenų, galinčių įvykdyti asmens pareikštą valią dėl jo palaikų kremavimo, arba nežinoma, kur tokie asmenys yra, kremavimą ir kremuotų žmogaus palaikų laidojimą organizuoja savivaldybė, kurios teritorijoje asmuo nuolat gyveno. Jeigu asmuo neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, kremavimą ir laidojimą organizuoja savivaldybė, kurios teritorijoje buvo nustatytas mirties faktas. Tokiu atveju laidojantis asmuo yra savivaldybės vykdomosios institucijos įgaliotas asmuo.

Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymas 2007 m. gruodžio 20 d. nr. x-1404

Kokie yra kremavimo apribojimai?

Pagal Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymą, 7 straipsnį

  1. Draudžiama kremuoti žmogaus palaikus:
  2. kai asmuo šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka yra pareiškęs nesutikimą dėl savo palaikų kremavimo;
  3. jeigu dėl žmogaus palaikų kremavimo tarp mirusiojo artimųjų giminaičių yra kilęs nesutarimas, nurodytas šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje, ir apie tai kremavimo įmonė yra informuota raštu;
  4. kai žmogaus palaikai neatpažinti;
  5. kai žinoma ar įtariama, kad asmens mirties priežastis yra nusikalstama veika, ir dėl to vyksta ikiteisminis tyrimas.
  6. Kai žmogaus palaikai neatpažinti arba kai įtariama, kad žmogaus mirties priežastimi gali būti nusikalstama veika ir dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, žmogaus palaikai ne kremuojami, o laidojami tradiciniu būdu – užkasami į žemę.
  7. Laidojimo paslaugų teikėjas privalo informuoti kremavimo įmonę apie kilusį nesutarimą tarp mirusiojo artimųjų giminaičių.

(Straipsnio pakeitimai: Nr. XI-2377, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 135-6866 (2012-11-22)

Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymas 2007 m. gruodžio 20 d. nr. x-1404

Kokia yra laidojimo tvarka?

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 2007 m. gruodžio 20 d. Nr. X-1404 25 straipsnio (Straipsnio dalies pakeitimai:Nr. XII-1711, 2015-05-14, paskelbta TAR 2015-05-26, i. k. 2015-08051):

  1. Kapinėse kapavietės skiriamos neatlygintinai.
  2. Laidoti žmogaus palaikus galima ne anksčiau kaip po 24 valandų nuo to momento, kai buvo konstatuota mirtis, jeigu tokiu būdu neignoruojami mirusiojo ar jo artimųjų asmenų religiniai įsitikinimai.
  3. Neatpažintus žmogaus palaikus galima laidoti tik gavus raštišką prokuroro leidimą.
  4. Neprižiūrimose kapavietėse žmogaus palaikus galima laidoti praėjus ne mažiau kaip 25 metams po kapo ramybės laikotarpio pabaigos ir tik gavus leidimą. Šio leidimo išdavimo tvarką nustato Vyriausybė.
  5. Palaidotus žmogaus palaikus galima ekshumuoti nesibaigus kapo ramybės laikotarpiui, kai yra palaidoto žmogaus artimųjų giminaičių prašymas ir Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka gautas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro leidimas arba prokuroro nurodymu. Ekshumavimo išlaidas apmoka pareiškėjas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro leidimas nėra būtinas perkeliant rūsyje palaidotus žmogaus palaikus, nebent būtų atidaromas karstas.

Lietuvos Respublikos vyriausybė  nutarimas Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo 2008 m. lapkričio 19 d. nr. 1207, 14 punkto (Punkto pakeitimai:Nr. 143, 2017-03-01, paskelbta TAR 2017-03-03, i. k. 2017-03630);

Kokio dydžio kapavietė yra skiriama?

Leidimas laidoti išduodamas laidojančiam asmeniui pateikus rašytinį prašymą ir medicininį mirties liudijimą. Žmogaus palaikams, įskaitant balzamuotus ir kremuotus, laidoti, atsižvelgiant į laidojančio asmens prašymą, skiriama kapavietė neatlygintinai arba niša kolumbariume (jeigu jis yra), arba kremuotus žmogaus palaikus leidžiama išbarstyti kapinėse esančiame pelenų barstymo lauke. Skiriamos kapavietės dydis vienam kapui – 3,75 kv. metro (1,5x2,5), keliems kapams (šeimos kapavietė) – 7 kv. metrai (2,8x2,5) arba pagal kapinių planą – kitokio dydžio. Leidimas išbarstyti kremuotus žmogaus palaikus kapinėse esančiame pelenų barstymo lauke (jeigu toks yra) išduodamas, jeigu negauta rašytinių pranešimų, kad tai prieštarauja asmens, kurio kremuotus palaikus norima išbarstyti, išreikštai, jam esant gyvam, valiai.

Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 2007 m. gruodžio 20 d. Nr. X-1404

Lietuvos Respublikos vyriausybė nutarimasDėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo 2008 m. lapkričio 19 d. nr. 1207

Kokia yra įpėdinių eilė pagal įstatymą?

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksą, 5.11 straipsnį paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra:

  1. pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;
  2. antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai;
  3. trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai;
  4. ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės;
  5. penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);
  6. šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).
  7. Antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė.
  8. Įvaikiai ir jų palikuonys, paveldintys po įtėvio ar jo giminaičių mirties, prilyginami įtėvio vaikams ir jų palikuonims. Jie nepaveldi pagal įstatymą po savo tėvų ir kitų aukštutinės linijos giminaičių pagal kilmę, taip pat po savo brolių ir seserų pagal kilmę mirties.
  9. Įtėviai ir jų giminaičiai, paveldintys po įvaikio ar jo palikuonių mirties, prilyginami tėvams ir kitiems giminaičiams pagal kilmę. Įvaikio tėvai ir kiti jo aukštutinės linijos giminaičiai pagal kilmę nepaveldi pagal įstatymą po įvaikio ar jo palikuonių mirties.
  10. Pagal įstatymą paveldi palikėjo vaikai, gimę susituokusiems tėvams arba tėvams, kurių santuoka pripažinta negaliojančia, taip pat nesantuokiniai vaikai, kurių tėvystė nustatyta pagal įstatymus.

Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas, 2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864

Kaip priimti palikimą?

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinį Kodeksą, 5.50 straipsnį, palikimo priėmimas:

  1. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis.
  2. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
  3. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. (Straipsnio dalies pakeitimai:Nr. XII-1928, 2015-06-30, paskelbta TAR 2015-07-07, i. k. 2015-11103)
  4. Šis punktas neteko galios nuo 2015-07-08.
  5. Palikimas, kurį paveldi įpėdiniai, gimę po palikimo atsiradimo, priimamas per tris mėnesius nuo jų gimimo dienos.
  6. Notaras per tris darbo dienas nuo palikimo priėmimo dienos privalo pranešti testamentų registro tvarkytojui apie palikimo priėmimą. (Straipsnio dalies pakeitimai:Nr. XII-2544, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-13, i. k. 2016-20313)

    Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas, 2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864